Internationalismes dans le vocabulaire littéraire en lituanien, islandais, finnois et hongrois

Iwona Piechnik

doi:10.55225/hcs.439

Authors

Iwona Piechnik Jagiellonian University in Krakow, Poland https://orcid.org/0000-0003-3235-8122

DOI:

https://doi.org/10.55225/hcs.439

Keywords:

literary terminology, internationalisms, Lithuanian, Icelandic, Finnish, Hungarian

Abstract

The article presents literary terminology in four languages (Lithuanian, Icelandic, Finnish and Hungarian) against the background of the development of their standard and the formation of scientific terminology in the 19th century, within romantic nationalism. All four languages have developed their national identities under similar historical circumstances that influenced their more or less purist attitude towards accepting foreign words into their vocabulary. And since there are many words of Greek-Latin origin in the international literary terminology, we check how many of them are used in the chosen languages nowadays.

Downloads

Download data is not yet available.

References

Bart I., La Hongrie et les Hongrois, trad. C. Defourny, A. Fáber, Budapest 2005. Google Scholar

Bernharðsson H., Spreading the standard : The nineteenth-century standardization of Icelandic and the first Icelandic novel, « Journal of Historical Sociolinguistics » 2018, vol. 4(2), p. 149–176. DOI: https://doi.org/10.1515/jhsl-2017-0014 Google Scholar

Keinys S., Maironis ir mūsų literatūros mokslo terminologija, « Terminologija » 2002, vol. 9, p. 26–54. Google Scholar

Kristinsson A.P., A. Hilmarsson-Dunn, Implications of language contact: Evaluating the appropriateness of borrowings in written Icelandic, [in :] New Trends in Nordic and General Linguistics, ed. M. Hilpert et al., Berlin 2015, p. 55–67. DOI: https://doi.org/10.1515/9783110346978.55 Google Scholar

Kvašytė R., Lietuvių ir latvių stilistikos terminija gretinamuoju aspektu, [in :] Lietuvių ir latvių gretinamosios stilistikos klausimai, réd. R. Kvašytė et al., Šiauliai 2006, p. 54–63. Google Scholar

Laitinen K., Suomen kirjallisuuden historia, Helsinki 1981. Google Scholar

Lehikoinen L., S. Kiuru, Kirjasuomen kehitys, Helsinki 2001. Google Scholar

Mitkevičienė A., Epo, lyrikos, dramos žanrų ir kitų klasifikacijos vienetų pavadinimai pirmuose lietuviškuose literatūros teorijos vadovėliuose, « Terminologija » 2005, vol. 12, p. 81–106. Google Scholar

Mitkevičienė A., Figūrų ir tropų pavadinimai 1918–1940 m. literatūros mokslo darbuose, « Terminologija » 2014, vol. 21, p. 176–191. Google Scholar

Mitkevičienė A., Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras : Kazys Bizauskas ir lietuvių literatūros mokslo terminija, « Terminologija » 2018, vol. 25, p. 201–234. Google Scholar

Mitkevičienė A., Sinoniminiai terminai 1918–1940 metų lietuvių literatūros mokslo darbuose, « Lietuvių Kalba » 2015, vol. 9, p. 1–23. DOI: https://doi.org/10.15388/LK.2015.22632 Google Scholar

Mitkevičienė A., Terminologijos komisijos (1921–1926) vaidmuo lietuvių literatūros mokslo terminijos istorijoje, « Terminologija » 2013, vol. 20, p. 172–179. Google Scholar

Mitkevičienė A., V. Dubo visuotinės literatūros vadovėlio terminų variantai, « Terminologija » 2004, vol. 11, p. 119–144. Google Scholar

Ólafsson V., Hugtök og heiti í bókmenntafræði, « Orð og tunga » 2009, vol. 11, p. 101–116. Google Scholar

Piročkinas A., Jonas Jablonskis (1860–1930) et le réveil de la langue lituanienne, « Cahiers Lituaniens » 2003, vol. 4, p. 23–30. Google Scholar

Rapak W., La littérature, la littérarité et le littéraire : (entre « Qu’est-ce que la littérature ? » essentialiste et « Quand est-ce de la littérature ? » conditionaliste). P. 1, « Romanica Cracoviensia » 2004, vol. 4, p. 119–136. Google Scholar

Rapak W., La littérature, la littérarité et le littéraire : (entre « Qu’est-ce que la littérature ? » essentialiste et « Quand est-ce de la littérature ? » conditionaliste). P. 2, « Romanica Cracoviensia » 2005, vol. 5, p. 189–203. Google Scholar

Vikør L., Language purism in the Nordic countries, « International Journal of the Sociology of Language » 2010, vol. 204, p. 9–30. DOI: https://doi.org/10.1515/ijsl.2010.028 Google Scholar

Wahl B., Isländisch : Sprachplanung und Sprachpurismus, Heidelberg 2008. Google Scholar

Zinkevičius Z., The history of the Lithuanian language, Vilnius 1998. Google Scholar

Choix de dictionnaires et sources terminologiques Google Scholar

Benediktsson J., Hugtök og heiti í bókmenntafræði, Reykjavík 1983. Google Scholar

Hosiaisluoma Y., Kirjallisuuden sanakirja, Helsinki 2003. Google Scholar

Literatūros terminų žodynas, Vilnius 1962. Google Scholar

Rapola M., Sanastomme ensiesiintymiä Agricolasta Yrjö-Koskiseen, Helsinki 1960. Google Scholar

Szathmári I. (szerk.), Alakzatlexikon : A retorikai és stilisztikai alakzatok kézikönyve, Budapest 2008. Google Scholar

Szily K., A magyar nyelvújítás szótára, Budapest 1902. Google Scholar

Tieteentermipankki, https://tieteentermipankki.fi [accès : le 31 juillet 2022]. Google Scholar

Tótfalusi I. (szerk.), Magyar etimológiai szótár, Budapest 2004, https://www.arcanum.com/hu/online-kiadvanyok/Lexikonok-magyar-etimologiai-szotar-F14D3/ [accès : le 29 juillet 2022]. Google Scholar

Suomen sanojen alkuperä, Helsinki 1992. Google Scholar

Trésor de la Langue Française informatisé, https://www.cnrtl.fr/definition/ [accès : le 28 juillet 2022]. Google Scholar

Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/ [accès : le 31 juillet 2022]. Google Scholar

Zaicz G. (szerk.), Etimológiai szótár, Budapest 2006. Google Scholar